Senieji geri laikai jau praeityje
Prisiminkime, kaip viskas prasidėjo. Kadaise tinklaraštis buvo tiesiog internetinis dienoraštis. Vieta, kur žmonės rašė apie savo katinus, apie atostogas Palangoje ar tiesiog dalijosi mintimis apie perskaitytą knygą. Pagrindiniai skaitytojai – draugai, mama ir galbūt keli atsitiktinai užklydę bendraminčiai. Viskas buvo paprasta ir nuoširdu. Tačiau laikai dramatiškai pasikeitė. Šiandien tinklaraštis dažnai yra verslas. Tai asmeninis prekės ženklas, platforma pardavimams, įtakos didinimo įrankis. Ir staiga tai tapo… darbu. Sunkia, alinancija našta. Reikia ne tik rašyti – reikia tai daryti reguliariai, optimizuoti tekstus paieškos sistemoms (SEO), kurti patrauklius vaizdus, administruoti socialinius tinklus, bendrauti su sekėjais. Konkurencija, ypač mažoje Lietuvos rinkoje, tapo milžiniška. Kiekvienas kūrėjas kovoja dėl to paties riboto skaitytojų dėmesio. Atrodo, kad vienam žmogui suspėti su viskuo tapo beveik neįmanoma, o kūrybinė krizė ir „balto lapo sindromas“ tapo kasdieniais palydovais.
Ir tada scenoje pasirodė jis
Ir štai, kai atrodė, kad turinio kūrimo mašina pradeda strigti nuo perkrovos, į areną žengė naujas žaidėjas – dirbtinis intelektas (DI). Ne, ne tie robotai iš fantastinių filmų, kurie nori užvaldyti pasaulį. Kalbame apie visiems prieinamus įrankius, tokius kaip „ChatGPT“, „Jasper“ ar „Midjourney“, kurie per kelias sekundes gali parašyti rišlų tekstą, sugeneruoti straipsnio planą ar sukurti kvapą gniaužiančią iliustraciją. Iš pradžių tai atrodė kaip smagus žaislas. Bet labai greitai tapo aišku, kad tai yra revoliucija, tyliai keičianti visą kūrybos industriją, įskaitant ir tinklaraščius. Tinklaraštininkų bendruomenė suskilo. Vieni pamatė tame grėsmę – esą DI sukurs bedvasį, sintetinį turinį, kuris užtvindys internetą ir nužudys autentiškumą. Kiti pamatė išsigelbėjimą – pagaliau atsiras asistentas, padėsiantis susidoroti su darbų krūviu. Problema akivaizdi: ar DI yra tinklaraščių duobkasys, ar stebuklinga lazdelė? Šiame straipsnyje bus nagrinėjami konkretūs būdai, kaip dirbtinis intelektas jau dabar keičia žaidimo taisykles ir kokius sprendimus siūlo kasdienėms Lietuvos turinio kūrėjų problemoms.
Kas tas DI ir kodėl jis staiga tapo toks svarbus?
Dar visai neseniai terminas „dirbtinis intelektas“ daugumai asocijavosi su sudėtingomis technologijomis, prieinamomis tik didžiosioms korporacijoms. Tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis atsiradus didiesiems kalbos modeliams (LLM), tokiems kaip GPT-4. Kas jie tokie? Iš esmės, tai yra neįtikėtinai sudėtingos statistinės programos, apmokytos naudojant milžinišką kiekį interneto tekstų. Jos „išmoko“ kalbos struktūrą, stilius ir faktus. Svarbiausia – jos tapo neįtikėtinai prieinamos. Bet kas, turintis interneto ryšį, gali atsidaryti pokalbių langą ir pradėti bendrauti su DI. Ir būtent šis masinis prieinamumas sukėlė sprogimą. Tinklaraštininkams tai reiškia, kad nebereikia būti programuotoju ar duomenų mokslininku, kad galėtum pasinaudoti DI galia. Užtenka išmokti teisingai formuluoti užklausas (vadinamuosius „promptus“). DI tapo asmeniniu asistentu, kuris dirba 24 valandas per parą, niekada nepavargsta, moka daugybę kalbų (įskaitant ir stebėtinai gerą lietuvių kalbą) ir yra pasirengęs padėti bet kuriuo kūrybos etapu.
Turinio kūrimas – ar robotas gali būti kūrybingas?
Tai turbūt pats karščiausias klausimas. Ar DI gali rašyti straipsnius? Taip, gali. Bet ar jis gali rašyti gerus straipsnius? Čia nuomonės išsiskiria. Skeptikai teisingai pastebi, kad vien DI generuotas tekstas dažnai būna „plastmasinis“, bedvasis, pilnas klišių ir neturintis asmeninio požiūrio. Jei tiesiog paprašysite „Parašyk straipsnį apie kavą“, gausite nuobodų, enciklopedinį faktų rinkinį. Tačiau patyręs tinklaraštininkas naudoja DI ne kaip autorių, o kaip bendradarbį. Įsivaizduokite, kad sėdite prie tuščio ekrano ir nežinote, nuo ko pradėti. Galite paprašyti DI sugeneruoti dešimt skirtingų antraščių variantų. Galite paprašyti sudaryti detalų straipsnio planą su paantraštėmis. Galite paprašyti surasti statistiką ar įdomių faktų tema. DI puikiai tinka pirmajam juodraščio variantui, kurį vėliau galima redaguoti, papildyti savo asmeninėmis istorijomis, įžvalgomis ir suteikti jam unikalų balsą. Tai ne tinginystės įrankis, o būdas įveikti kūrybines kliūtis ir paspartinti procesą. Robotui patikima nuobodi dalis, o žmogui lieka kūryba.
SEO optimizavimas – slaptasis DI ginklas
Rašyti puikų turinį yra viena. Bet ką daryti, jei jo niekas neranda? SEO, arba optimizavimas paieškos sistemoms, yra trijų raidžių kombinacija, varanti į neviltį daugelį kūrėjų. Reikia nuolat galvoti apie raktinius žodžius, meta aprašymus, vidines nuorodas, konkurentų analizę… Tai techninis, analitinis ir, būkime atviri, gana nuobodus darbas. Ir štai čia dirbtinis intelektas suspindi visu gražumu. Specializuoti SEO įrankiai, dabar jau integruoti su DI, gali per kelias minutes išanalizuoti pirmaujančius konkurentus „Google“ paieškoje pagal tam tikrą raktinį žodį (pavyzdžiui, „receptai su varške“) ir pateikti ataskaitą, kokiomis temomis rašyti, kokius antrinius raktinius žodžius naudoti. DI gali akimirksniu parašyti patrauklų meta aprašymą, kuris skatins žmones spausti ant nuorodos. Lietuvos rinkoje tai ypač svarbu, nes DI modeliai jau puikiai supranta lietuvių kalbos linksnius ir specifiką, todėl gali padėti atrasti tas „ilgosios uodegos“ (long-tail) raktinių žodžių nišas, apie kurias galbūt net nepagalvojote. Tai leidžia net ir mažam tinklaraščiui efektyviai konkuruoti dėl matomumo „Google.lt“.
Personalizacija – misija (ne)įmanoma?
Tinklaraščiai klesti dėl ryšio su auditorija. Žmonės grįžta ne tik dėl informacijos, bet ir dėl jausmo, kad autorius juos supranta, kad kreipiasi būtent į juos. Bet kaip išlaikyti tą asmeninį ryšį, kai auditorija išauga nuo šimto iki dešimties tūkstančių skaitytojų? Čia į pagalbą ateina DI valdoma personalizacija. Didieji portalai, kaip „Netflix“ ar „LRT.lt“, jau seniai naudoja algoritmus, kad pasiūlytų mums aktualiausią turinį. Dabar panašius įrankius gali įsidiegti ir paprasti tinklaraštininkai. Įsivaizduokite, kad jūsų svetainė, naudodama DI įskiepį, analizuoja, kokius straipsnius lankytojas skaitė anksčiau. Ir tuomet, straipsnio pabaigoje ar šoninėje juostoje, pasiūlo ne bet kokius susijusius įrašus, o tuos, kurie tam konkrečiam žmogui bus įdomiausi. Tas pats galioja ir naujienlaiškiams. Užuot siuntus visiems vienodą laišką, DI gali padėti segmentuoti auditoriją ir net automatiškai sugeneruoti skirtingus laiško variantus, pritaikytus skirtingoms interesų grupėms. Saikingai naudojamas DI gali padėti skaitytojui pasijusti labiau suprastam ir vertinamam.
Vaizdo turinys – nuo „stock“ nuotraukų iki unikalių generacijų
Ilgus metus tinklaraštininkai, kuriems reikėjo iliustruoti savo straipsnius, turėjo ribotus pasirinkimus. Arba pačiam fotografuoti (kas reikalauja laiko, įgūdžių ir brangios įrangos), arba naudotis nemokamomis (ar mokamomis) nuotraukų bazėmis. Problema su standartinėmis „stock“ nuotraukomis yra ta, kad jos nuobodžios ir nuvalkiotos. Tą pačią dirbtinai besišypsančią moterį, valgančią salotas, tikriausiai matėte jau šimte kitų svetainių. Trūksta unikalumo. Viską pakeitė DI vaizdų generatoriai, tokie kaip „Midjourney“, „DALL-E“ ar „Stable Diffusion“. Dabar kiekvienas gali tapti meno vadovu. Tiesiog aprašius žodžiais norimą sceną – pavyzdžiui, „fotorealistinė nuotrauka, kurioje meška geria kavą Vilniaus Katedros aikštėje, saulėlydžio metu“ – per minutę gaunamas unikalus vaizdas. Tai atveria neįtikėtinas galimybes. Kiekvienas straipsnis gali turėti savo unikalų, specialiai jam sukurtą viršelį ar iliustracijas, kurios tobulai atitinka teksto nuotaiką. Tai ne tik pagyvina tinklaraštį vizualiai, bet ir padeda išsiskirti iš minios, nebereikia jaudintis dėl autorinių teisių pažeidimų.
Automatizacija ir efektyvumas – daugiau laiko kavai
Būkime atviri: didelė dalis tinklaraščio administravimo yra tiesiog nuobodus darbas. Tai nėra kūryba. Tai yra atsakymas į pasikartojančius el. laiškus, socialinių tinklų įrašų planavimas ir kėlimas, komentarų moderavimas, straipsnių formatavimas „WordPress“ sistemoje, rašybos klaidų taisymas. Visi šie maži, smulkūs darbeliai susideda į valandų valandas, kurias būtų galima skirti rašymui, strategavimui ar tiesiog poilsiui. Dirbtinis intelektas yra automatizacijos karalius. Jau dabar egzistuoja įrankiai, kurie gali paimti ilgą tinklaraščio įrašą ir automatiškai iš jo sugeneruoti penkis trumpus įrašus „Facebookui“, dešimt „tweetų“ ir dar scenarijų trumpam „TikTok“ vaizdo klipui. DI gali padėti atsakyti į komentarus, surūšiuoti el. paštą. Įsivaizduokite, kad parašote straipsnį, o DI automatiškai jį optimizuoja SEO, sukuria anonsus socialiniams tinklams, suplanuoja jų publikavimą ir išsiunčia naujienlaiškį auditorijai. Tai nebėra svajonė. Tai leidžia tinklaraštininkui nustoti būti vadybininku ir vėl tapti kūrėju.
Kokie iššūkiai kyla Lietuvos tinklaraštininkams?
Žinoma, nebūna rožių be spyglių. Nors DI galimybės atrodo beribės, praktikoje, ypač mažoje ir specifinėje Lietuvos rinkoje, kyla savų iššūkių. Pirmiausia – etikos ir autentiškumo klausimas. Kur yra riba tarp „pagalbos“ ir „sukčiavimo“? Jei visą straipsnį nuo pradžios iki galo parašė robotas, ar tai vis dar tavo tinklaraštis? Skaitytojai nėra kvaili – jie greitai pajunta dirbtinumą, šablonines frazes ir asmeninės patirties trūkumą. Antra, nors DI puikiai tvarkosi su lietuvių kalba, jis vis dar kartais „pjauna grybą“ – naudoja nenatūralias gramatines konstrukcijas, keistus vertinius iš anglų kalbos ar tiesiog nesupranta subtilaus kultūrinio konteksto. Visada būtinas atidus žmogiškas redagavimas. Trečia, yra per didelio pasitikėjimo pavojus. Jei visi tinklaraštininkai pradės naudoti tuos pačius DI įrankius ir tuos pačius šablonus, internetas užsipildys vienodu, nuobodžiu turiniu. Iššūkis yra naudoti DI taip, kad jis sustiprintų unikalų autoriaus balsą, o ne jį paskandintų algoritmų vidurkyje.
Ar DI pakeis žmogiškąjį ryšį?
Ir čia prieiname prie esminio, galbūt šiek tiek filosofinio klausimo. Blogai visada buvo apie asmeniškumą. Mes skaitome ne tik faktus – faktų pilna „Vikipedija“. Mes skaitome apie konkretaus žmogaus patirtį, jo nesėkmes, jo atradimus, jo požiūrį į pasaulį. Mes skaitome mamos tinklaraštį, nes norime žinoti, kaip jai sekasi auginti vaikus, o ne ką statistinis vadovėlis sako apie tai. Mes skaitome kelionių tinklaraštį, nes norime pajusti jo emocijas, patirtas vaikštant po Romos gatves. Ar dirbtinis intelektas gali tai pakeisti? Greičiausiai ne. DI gali imituoti emocijas, bet negali jų patirti. Jis neturi vaikystės prisiminimų, neturi baimių, neturi spontaniškų idėjų. Jis gali parašyti techniškai tobulą tekstą, bet jam trūks to, ką vadiname „siela“. Žmogiškasis ryšys, autentiškumas, pažeidžiamumas – tai yra valiuta, kuri tinklaraščių pasaulyje visada bus pati brangiausia. DI negali nueiti į kavinę ir aprašyti, kaip kvepėjo šviežios bandelės. Jis gali tik apibendrinti, ką kiti žmonės rašė apie bandelių kvapą.
Ateitis jau čia
Taigi, ką mes turime? Dirbtinis intelektas nėra nei panacėja, išgelbėsianti nuo visų problemų, nei apokalipsė, kuri sunaikins kūrybiškumą. Tai tiesiog naujas, neįtikėtinai galingas įrankis. Panašiai kaip interneto ar socialinių tinklų atsiradimas, tai yra fundamentalus pokytis, prie kurio teks prisitaikyti. Tie, kas ignoravo socialinius tinklus, prarado auditoriją. Labai tikėtina, kad tie, kas ignoruos dirbtinį intelektą, taip pat atsiliks. Jau dabar aišku, kad DI keičia ne kodėl mes rašome blogus, o kaip mes juos rašome. Jis automatizuoja nuobodulį, padeda generuoti idėjas, optimizuoja tekstus paieškai ir kuria unikalius vaizdus. Jis leidžia mažam, vieno žmogaus „šou“ – kuo dažnai ir yra lietuviškas tinklaraštis – veikti efektyviau ir konkuruoti su didelėmis turinio komandomis. Ateitis jau čia, ir ji yra pilna algoritmų, tačiau tai nereiškia, kad ji bežmogė. Ji tiesiog reikalauja naujų įgūdžių – ne tik mokėti rašyti, bet ir mokėti „vadovauti“ dirbtiniam intelektui.
Prisitaikyti ar išnykti
Galų gale, viskas susiveda į adaptaciją. Laimės tie tinklaraštininkai, kurie išmoks naudoti DI kaip partnerį, o ne kaip pakaitalą. Laimės tie, kurie supras, kad DI gali paruošti drobę ir sumaišyti dažus, bet tapyti ant jos vis tiek turi žmogus. Būtent autoriaus unikalus požiūris, jo asmeninės istorijos, jo gebėjimas užmegzti emocinį ryšį su skaitytoju bus tai, ko DI niekada negalės nukopijuoti. Lietuvos tinklaraščių scena, nors ir nedidelė, yra labai gyva ir kūrybinga. Šių naujų įrankių protingas integravimas gali padėti mūsų kūrėjams pakelti turinio kokybę į naują lygį, pasiekti daugiau žmonių ir, svarbiausia, išsaugoti tai, kas brangiausia – norą dalintis. Tai ne pabaiga. Tai tiesiog naujas, daug įdomesnis skyrius. O tie, kas bijo pokyčių ir nuspręs, kad „viskas turi būti kaip seniau“, rizikuoja likti dulkėti lentynoje, kaip sena, niekam nebeįdomi knyga.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
1. Ar DI parašytas tekstas yra laikomas plagiatu? Ne, jei naudojatės moderniais įrankiais, tokiais kaip ChatGPT. Šie modeliai generuoja tekstą žodis po žodžio, remdamiesi statistiniais modeliais, o ne kopijuoja konkrečius sakinius iš vieno šaltinio. Tačiau DI gali netyčia atkartoti dažnai internete pasitaikančias frazes ar idėjas, todėl visada verta turinį papildyti savo unikaliomis įžvalgomis.
2. Ar „Google“ baudžia svetaines, kurios naudoja DI sukurtą turinį? „Google“ oficiali pozicija yra ta, kad jiems svarbiausia turinio kokybė ir nauda skaitytojui, o ne tai, kas jį parašė. Jei DI naudojamas sukurti aukštos kokybės, naudingą ir originalų turinį (o ne masinį „šlamštą“), „Google“ jo nebaus. Tačiau žemos kokybės, automatiškai generuotas turinys, skirtas tik manipuliuoti paieška, bus baudžiamas.
3. Kokie DI įrankiai šiuo metu populiariausi tarp Lietuvos tinklaraštininkų? Teksto kūrimui ir idėjų generavimui neabejotinai dominuoja „OpenAI“ produktas „ChatGPT“ (tiek nemokama, tiek mokama versija). Vaizdų generavimui dažniausiai minimas „Midjourney“ dėl savo aukštos meninės kokybės. Taip pat populiarėja specializuoti SEO ir rašymo įrankiai, tokie kaip „SurferSEO“ ar „Jasper“, kurie integruoja DI funkcijas.
4. Ar DI gerai supranta lietuvių kalbos specifiką ir linksnius? Taip, naujausios kartos didieji kalbos modeliai (ypač GPT-4 ir naujesni) stebėtinai gerai tvarkosi su lietuvių kalba, įskaitant sudėtingą linksniavimą ir gramatiką. Nors klaidų ar nenatūralių formuluočių dar pasitaiko, kokybė yra nepalyginamai geresnė nei buvo prieš kelerius metus ir dažnai lenkia automatinius vertėjus.
5. Kiek kainuoja naudotis DI įrankiais tinklaraščiui? Daugelis pagrindinių įrankių turi nemokamus planus, kurie puikiai tinka išbandymui ar nedideliems poreikiams (pvz., nemokama „ChatGPT“ versija). Galingesnės, greitesnės ir daugiau funkcijų turinčios versijos (pvz., „ChatGPT Plus“ ar „Midjourney“ prenumeratos) kainuoja nuo 10 iki kelių dešimčių eurų per mėnesį, priklausomai nuo įrankio ir reikalingo naudojimo intensyvumo.
Slaptas informacijos kodas 